+370 699 44420 info@addelse.com

Straipsniai

Kasdienei motyvacijai ir įkvėpimui

Manipuliacijos ginklai: stereotipų įtaka ir kaip jai atsispirti

Dauguma esame susidūrę su situacija, kai nueiname į parduotuvę ir nusiperkame daugiau prekių nei planavome. Dažniausiai tai būna nebūtini maisto produktai ar daiktai. Socialinėje medijoje gausu pavyzdžių, kaip apgavikai sugeba subtiliais būdais išvilioti nemažas pinigų sumas iš sąmoningų žmonių. Tokie atvejai priverčia susimąstyti – kaip tai galėjo atsitikti? Dažnai tai yra pasiekiama darant vienokią ar kitokią įtaką, dažniausiai pasitelkiant į pagalbą manipuliaciją. Manipuliacija yra apibrėžiama kaip užslėptą poveikį turinti įtaka. Neretai žmonės patys nesuvokia, kad buvo apgauti, nes atrodo, kad jie savo noru sutiko vykdyti manipuliatoriaus paliepimus.

Manipuliacijos veiksmingumą lemia keletas veiksnių, tačiau vienas iš pagrindinių yra vis didėjantis globalizacijos procesas ir spartėjantis gyvenimo tempas, nes dėl gaunamo didelio informacijos kiekio negalime atpažinti, analizuoti ir susisteminti visko, kas vyksta aplinkui.

Kad lengviau ir adaptyviau išgyventume pasaulyje, mums tenka kliautis sukurtomis taisyklėmis bei stereotipais, nes tai leidžia pamatyti visuminį aplinkos vaizdą. Stereotipas (šiame kontekste dar bus vadinamas socialiniu principu) yra apibūdinamas kaip savaiminis elgesys, atliekamas negalvojant, todėl palengvina žmogui santykius ir elgseną, tačiau nepaiso asmens individualumo ir skirtumo. Vadovaudamiesi stereotipais sutelkiame dėmesį ne į detales, o į vieną visumos dalį. Kadangi tai yra savaiminis ir dažniausiai nesąmoningas žmogaus elgesys, juo lengva pasinaudoti manipuliacijos tikslais, tad stereotipus galima pavadinti savotiškais įtakos ginklais.

Dauguma įtakos ginklų susideda iš trijų pagrindinių elementų. Pirma – tai beveik mechaniškas procesas, kurio metu suveikia principų galia. Antra, atsiranda galimybė tuo pasinaudoti tam, kuris žino, kaip išprovokuoti automatišką reakciją. Trečia – įtakos ginklų galios panaudojimas priklauso ir nuo ją naudojančio asmens.  Jeigu asmuo žino apie tokius principus, yra didelė tikimybė, kad išvengs jų poveikio.

Šie principai nėra universalūs ir vienose situacijose gali veikti vieni, kitose – kiti principai. Tačiau kuo daugiau jų naudojama, tuo didesnė tikimybė paveikti kitą asmenį. Žinoma, jie gali būti naudojami tiek teigiamiems, tiek neigiamiems tikslams siekti. Toliau apžvelgsime keletą pagrindinių įtakos principų, kurie veikia per stereotipinį mąstymą.

Socialinio įrodymo principas teigia, kad žmonės mano, jog rimtas pagrindas tikėti, jausti ar elgtis tam tikru būdu yra vien tai, kad ir panašūs į juos asmenys elgiasi taip pat. Tai būdingiausia situacijose, kai tiksliai nežinome, kas vyksta, todėl elgiamės taip, kaip aplinkiniai. Teigiamas pavyzdys: kai prekyboje ar internetinėse svetainėse pamatome skelbimą, kad konkrečią prekę įsigijo ar ja domisi daug žmonių. Neigiamas pavyzdys: kai prekybininkas pristatydamas nekokybišką produktą sako, kad jį įsigijo daug žmonių ir parodo suklastotus teigiamus atsiliepimus, kurie iš pažiūros atrodo tikri. Norint išvengti šio principo poveikio, reikėtų faktus tikrinti keliuose patikimuose šaltiniuose.

Stokos principas teigia, kad, jeigu turime mažiau, visada norime daugiau. Vartotojų sąmonėje kiekvienas prieigos prie prekės ar paslaugos apribojimas padidina tos prekės ar paslaugos vertę. Teigiamas pavyzdys: juodojo penktadienio išpardavimas, per kurį rodomos reklamos akcentuoja, kad su tokia didele nuolaida prekes galima įsigyti tik šiandien. Neigiamas pavyzdys: kai prekybininkas meluoja, kad niekur kitur tokios prekės negalima įsigyti, arba parduotuvės konsultantai daro spaudimą, kad jeigu jūs nenusipirksite prekės, tai ją pasiūlys kitam žmogui, nors iš tikro jie niekam jos daugiau nesiūlys. Norint apsisaugoti nuo šio principo poveikio reikėtų visada klausti savęs ar jums iš tikro reikia konkrečios prekės. Vos pastebėję stokos principo sužadintas emocijas, jas turėtumėte suvokti kaip ženklą, kad reikia apsvarstyti savo elgesį.

Grįžtamumo principas teigia, kad tas, kuris suteikė mums naudos, turi teisę gauti naudos iš mūsų. Ši taisyklė yra labai giliai įsišaknijusi visuomenėje, tad įvairiose kultūrose jos laikytis mokoma nuo vaikystės, o taisyklės nesilaikantys yra smerkiami, vadinami savanaudžiais, egoistais ir panašiai. Teigiamas pavyzdys: kai paramos organizacija dalina atvirukus, kad paremtumėte ją, arba kai galite paragauti produkto prieš jį pirkdami, nes remiantis šiuo principu, jei jau priimate dovanotą dalyką, jausite polinkį kažkuo atsilyginti. Neigiamas pavyzdys: misionierius duoda knygą apie savo religiją ir sako, kad tai dovana. Tačiau paskui paprašo tam tikros aukos už knygą. Dauguma žmonių sutinka atsilyginti, nes mano, kad kitaip užgrauš sąžinė. Norėdami išvengti tokios manipuliacijos, įvertinkite, ar asmuo nuoširdžiai siūlo pagalbą ar dovaną, ar tik naudojasi situacija, iš kurios vėliau galės pasipelnyti.

Taigi, dėl spartėjančio gyvenimo tempo tampame vis labiau priklausomi nuo nesąmoningo, stereotipų sukelto elgesio. Tai leidžia mums geriau prisitaikyti prie besikeičiančių gyvenimo sąlygų. Nenorint būti apgautiems, reikia išmokti atpažinti manipuliacijos principus ir sąmoningai į juos reaguoti.

Vilniaus Universiteto psichologijos bakalauro studijų studentas Ignas Alminauskas

PROFILEXT (PXT)

ProfileXT yra asmenybės testas, kuris padeda įvertinti asmens tinkamumą konkrečioms pareigoms. Šis darbuotojų vertinimas padeda sukurti stipresnę, produktyvesnę organizaciją, nes jo pagrindinis principas – tinkami žmonės tinkamam darbui. 

CheckPoint360

Checkpoint360 yra vadovų kompetencijų vertinimo įrankis. Jo pagrindas – 360 laipsnių grįžtamasis ryšys vadovams iš jų tiesioginių vadovų, kolegų ir pavaldinių. Vertinimo rezultatai leidžia vadovams palyginti savo pačių įgūdžių ir kompetencijų vertinimą su tuo, kaip juos suvokia aplinkiniai,

DiSC CLASSIC

DiSC Classic yra asmenybės pažinimo testas, leidžiantis geriau pažinti save ir kitus žmones bei nustatyti asmeniui būdingą elgesio tipą. Remiantis DiSC Classic vertinimo rezultatais galima pamatyti asmens profesinį asmenybės tipą, pagerinti komunikaciją organizacijose, suvaldyti konfliktus ir ugdyti efektyvius vadovus bei komandas.

Darbuotojų įsitraukimo tyrimas

Įsitraukimas į darbą yra nusiteikimas dirbti ir pastangos daryti tai, kas svarbu organizacijai. Įsitraukimas į darbą turi teigiamos įtakos darbuotojų darbo atlikimo kokybei, pasitenkinimui darbu, darbuotojo gerovei, proaktyviam elgesiui ir lojalumui organizacijai

Jums gali patikti:

Share This