Šiuolaikinės technologijos suteikia vis daugiau galimybių drauge dirbti specialistams iš viso pasaulio. Jau išmokome įveikti kalbos barjerą, tačiau ar taip pat sėkmingai įveikiame ir kultūrinius skirtumus?
Kritika – visuomet jautri tema darbo santykiuose, o kaip teisingai kritikuoti ar priimti kolegos nuomonę, kai bendraujate su užsieniečiu?
Šiuolaikinės technologijos suteikia vis daugiau galimybių drauge dirbti specialistams iš viso pasaulio. Jau išmokome įveikti kalbos barjerą, tačiau ar taip pat sėkmingai įveikiame ir kultūrinius skirtumus?
Kritika – visuomet jautri tema darbo santykiuose, o kaip teisingai kritikuoti ar priimti kolegos nuomonę, kai bendraujate su užsieniečiu?
Įdomu, kad skirtingų tautų atstovai, teikdami neigiamą grįžtamąjį ryšį, vartoja skirtingus žodžius. Vienų kultūrų atstovai (pvz., vokiečiai, danai, olandai) yra labiau linkę nuomonę reikšti tiesiai, be užuolankų ir vartoja žodžius, didinančius neigiamą įspūdį: „visiškai“, „absoliučiai“, „visada“, „labiausiai“. Pavyzdžiui: „Tai visiškai nepriimtina“ ar „Tu visada taip elgiesi“. Šių kultūrų atstovai labai vertina siunčiamos žinutės aiškumą, nors neretai jų pranešimo turinys gali būti nemalonus klausytojui.
Kiti (pvz., azijiečiai, britai), priešingai, pasižymi nedirektyviu bendravimo stiliumi ir dažniau vartoja žodžius, sušvelninančius kritiką: „galbūt“, „kažkiek“, „šiek tiek“, „iš dalies“, „kartais“ ir panašiai. Šiose kultūrose yra labai svarbu išlaikyti ryšius ir teigiamus santykius, todėl stengiamasi nemalonią informaciją pateikti subtiliau, įvilkti ją į kiek minkštesnį ir švelnesnį apvalkalą. Pateiksiu klasikinį pavyzdį.
1982 m. kompanijos „British Airways“ lėktuvas po Indonezijos ugnikalnio išsiveržimo pateko į dulkių debesį. Dėl pelenų dalelių perkaito ir sustojo visi keturi lėktuvo varikliai, o į saloną ėmė skverbtis sieros kvapą turinčios dujos. Pilotas Erikas Mūdi (Eric Moody) ramiai pranešė lėktuvo keleiviams: „Labas vakaras, ponios ir ponai, kalba jūsų kapitonas. Turime mažytę problemą – visi keturi varikliai nustojo veikti. Darome visa, kas įmanoma, kad juos paleistume. Tikiuosi, jog nepatiriate didelės įtampos“.
Laimei, lėktuvas sėkmingai ir saugiai nusileido netoliese esančiame oro uoste, o šis E. Mūdi pranešimas tapo puikiu britams tokio būdingo „labai švelnaus išsireiškimo“ pavyzdžiu.
Problema iškyla tada, kai susiduria dviejų skirtingų kultūrų atstovai. Pavyzdžiui, britui ar japonui pasiūlius: „galbūt galėtume apsvarstyti kitus variantus?“, danas ar vokietis, pripratęs prie tiesmukiškų pasakymų, nesupras, jog tai buvo ne pasiūlymas, o konkretus nurodymas, kurį reikia nedelsiant vykdyti.
Kaip išvengti klaidų tokioje situacijoje? Žinant, kad bendraujate su linkusios „sušvelninti“ kultūros atstovu, reikėtų koncentruotis ne į minkštus žodinius apvalkalus, bet į žinutės turinį. O jeigu esate tas, kuris turi suteikti neigiamą grįžtamąjį ryšį, pasistenkite pateikti teigiamų komentarų, padėkos žodžių ir „keletą smulkių pasiūlymų“.
Jeigu bendraujate su „tiesmukiškos“ kultūros atstovu, prisiminkite, kad jie kritiką supranta ne kaip asmeninį įžeidimą, bet kaip pasiūlymą tobulėti, todėl jų neišgąsdins tiesus nurodymas, kas atliekama negerai ar kokios daromos klaidos. Jei kritika iš tiesų konstruktyvi, ji bus mielai išklausoma. Tuo tarpu pernelyg subtili kritika gali būti nesuprasta.
Taip pat reikėtų prisiminti klasikinį, visose kultūrose galiojantį patarimą – teikiant tiek teigiamą, tiek neigiamą grįžtamąjį ryšį, vadovautis konkrečiais faktais ir pavyzdžiais, o ne emocijomis ir interpretacijomis.