Nepaslaptis, jog pasitikėjimas savimi didina darbuotojų psichologinį atsparumą ir leidžia užtikrinčiau siekti geriausių rezultatų. Kalbant apie pasitikinčius savimi darbuotojus kyla du esminiai klausimai: kokiomis elgesio savybėmis pasižymi savimi pasitikintys darbuotojai? Kaip vadovai gali ugdyti tokį elgesį?
Atsakymas į pirmąjį klausimą slypi savivertės sąvokoje. Savivertė – tai savęs vertinimas, atspindintis, kiek individai save suvokia, kaip esančius pajėgius, reikšmingus, sėkmingus ir vertingus. Savivertė yra svarbi savęs suvokimo dalis, nuo kurios priklauso individo orientacija į darbą, savikontrolė ir polinkis įsitraukti į produktyvią, su darbu susijusią, veiklą. Tai tarsi asmeninis savęs vertinimas: pritarimo (arba nepritarimo) nuostata, kuri galiausiai pasireiškia tuo, kiek asmuo mėgsta (arba nemėgsta) save. Vadovai turi galimybę ir pareigą suprasti šį ryšį ir pasinaudoti šia informacija, kad padidintų darbuotojų savivertės darbe lygį.
Atsakant į antrąjį klausimą – vadovai gali skatinti darbuotojų pasitikėjimą savimi, nustatydami ir taikydami tinkamų organizacinių sąlygų (pvz., struktūros ir išteklių) ir vadovų elgesio (pvz., įgaliojimų suteikimo, mokymo ir pagyrimo) rinkinį.
Darbuotojų savivertė turi didelę reikšmę organizacijoms. Darbuotojai, turintys aukštą savivertę, paprastai dirba geriau ir yra labiau patenkinti savo darbu nei asmenys, pasižymintys žemesne saviverte. Aukštą savivertę turintys asmenys suvokia, kad jų kompetencijos yra aukšto lygio, todėl jie labiau tiki savo gebėjimu pasiekti užsibrėžtą tikslą. Kita vertus, žemos savivertės darbuotojai yra linkę save laikyti pasižyminčiais žemesniu gebėjimų lygiu, todėl jie mažiau linkę tikėti savo sėkme ir riboja savo pastangas. Darbuotojai, kurių savivertė yra aukšta, paprastai suvokia save kaip svarbius, reikšmingus ir vertingus organizacijai darbuotojus.
Naujausi tyrimai rodo, kad su šia asmenine įsitikinimų sistema yra susiję ir tai, kad aukštesniu pasitikėjimu savimi pasižymintys organizacijos darbuotojai yra efektyvesni nei jų kolegos. Pasitikintys savimi darbuotojai geriau dirba, palankiau vertina savo darbdavį ir rečiau galvoja apie išėjimą iš darbo. Be to, jie labiau linkę padėti organizacijai sėkmingai dirbti, net jei toks elgesys nėra nurodytas jų pareigybės aprašyme ir už jį nėra gaunamas tiesioginis atlygis. Tikėtina, kad aukštą savivertę turintys darbuotojai įsitrauks į daugiau su užduotimi susijusių veiklų ir atsakingiau vykdys užduotį nei tie, kurių savivertė žema.
Žemą savivertę turintys asmenys greičiau pasiduoda, nesugeba gerai susidoroti su sunkumais ir deda mažiau pastangų, kad įgytų reikalingų įgūdžių sėkmingam užduoties atlikimui. Tačiau, svarbu suprasti, kad mažesniu pasitikėjimu savimi pasižymintys asmenys nėra blogi darbuotojai. Pasitikėjimą savimi galima ugdyti ir normalu, kad naujas darbuotojas iš pradžių organizacijoje gali būti mažiau pasitikintis savimi, nei tas, kuris organizacijoje dirba ilgą laiką. Taigi, grįžtant prie pradžioje kelto klausimo – kaip vadovai ir kiti organizacijos darbuotojai gali skatinti darbuotojų pasitikėjimo savimi augimą – pateikiame keletą pavyzdžių:
Vadovo parama ir pagarba. Darbuotojai, kurių vadovai jiems sako, kad jie yra vertingi ir verti pasitikėjimo, pasižymi aukštesniu pasitikėjimo savimi darbo aplinkoje lygiu. Vadovai tai gali padaryti, prašydami darbuotojų idėjų, kaip patobulinti įmonės veiklą, teikdami emocinę paramą, kurios darbuotojams reikia, kad jie gerai jaustųsi darbo aplinkoje, ir priimdami sprendimus dėl atlygio didinimo, remiantis darbuotojų indėliu į organizacijos pasiekimus. Vadovai, kurių darbuotojai pasižymi aukštu pasitikėjimo savimi darbinėje aplinkoje lygiu, taip pat demonstruoja nuoširdžią pagarbą savo darbuotojų gebėjimams.
Darbuotojų stipriųjų pusių panaudojimo skatinimas. Normalu, kad net ir tie darbuotojai, kurie pasižymi itn aukštu pasitikėjimu savimi, turi ir šiek tiek silpnesnių pusių. Lygiai taip pat ir darbuotojai, kurie yra mažiau pasitikintys savimi, turi ir savo stipriųjų pusių, todėl svarbu tokiems darbuotojams tai priminti. Darbuotojams, kurie mažiau pasitiki savimi, galima pasiūlyti susidaryti sąrašą, kuriame jie užsirašytų, tai, kas jiems sekasi gerai, o jei tokį sąrašą pasidaryti jiems sunku, patys vadovai ar organizacijos kolegos gali pasakyti, kokias stiprybes įžvelgia juose. Turėdamas tokį sąrašą darbuotojas žinos, kokios jo stipriosios pusės gali būti panaudotos darbe ir tai padės stiprinti pasitikėjimą savimi darbinėje aplinkoje ir ne tik.
Įdomus darbas. Kai kurie darbai ilgainiui gali tapti per lengvi, pasikartojantys ir monotoniški. Kai darbuotojai gerai atlieka tokius darbus, net ir už aukštą atlygį, jie nejaučia jokio pasitenkinimo ar vertės jausmo. Kiti darbai yra visokeriopai praturtinantys darbuotojus. Jie yra iššūkis darbuotojų intelektiniams ir kūrybiniams gebėjimams, suteikia darbuotojams galimybę išmokti naujų įgūdžių ir atlikti darbą taip, kaip jiems atrodo geriausia. Tokie darbai kelia darbuotojų pasitėkjimo savimi lygį, nes darbuotojai atlikę tokius darbus jaučia, kad nuveikė kažką vertingo ir sudėtingo.
Tinkami ištekliai. Darbuotojai gali turėti aukščiausio lygio motyvaciją ir gebėjimus, tačiau jie nueina perniek, jei jiems nesuteikiami esminiai ištekliai, reikalingi darbui atlikti. Organizacijos, ypač turinčios finansinių sunkumų, dažnai suteikia darbuotojams nepakankamus išteklius. Dėl to jiems nepavyksta atlikti savo darbo taip, kaip galėtų, jei jiems būtų suteikti tinkami ištekliai.
Parama bendradarbiams. Aplinka, kurioje dirba darbuotojai, taip pat turi daug įtakos pasitikėjimui savimi, todėl svarbu palaikyti gerus santykius su kolegomis. Gimtadieniai, kavos pertraukėlės, komandos formavimo renginiai – tai puikūs būdai susibendrauti su kolegomis bei sustiprinti esamus ryšius. Kai darbuotojai dirba tinkamoje aplinkoje, kur kolegos pasitiki ir įvertina vieni kitus, visi jaučia daug daugiau pasitikėjimo savimi.
Apibendrinant galima teigti, kad darbuotojai, kurių savivertė yra aukšta, yra būtent tie darbuotojai, kurių reikia organizacijai, norinčiai pasiekti geriausių rezultatų. Pasitikintys savimi darbuotojai yra aktyvesni, efektyviau sprendžia sudėtingas situacijas esant neapibrėžtumui, yra atsakingesni, labiau orientuoti į save bei save kontroliuojantys. Svarbu nepamiršti, kad gerų darbuotojų pasitikėjimas savimi gali būti ugdomas jų pačių bei tiesioginių vadovų ir kitų kolegų pagalba.
Vilniaus Universiteto psichologijos bakalauro studijų studentė Normantė Bilotaitė
