Laimę sunku apibrėžti, bet turbūt visi žinome, ką reiškia būti laimingu. Galima išskirti du laimės tipus – trumpalaikę ir ilgalaikę laimę. Trumpalaikė – tai neilgai trunkantis stiprus laimės jausmas, kuris aplanko, pavyzdžiui, po išsiskyrimo susitikus su mylimu žmogumi arba nusipirkus naują automobilį. Ilgalaikė laimė – tai pasitenkinimas, kad turime mylimą žmogų arba darbą, kuris leidžia nusipirkti naują automobilį. Ilgalaikė laimė kaip sveikata – jei ilgą laiką viskas gerai, imame jos nepastebėti.
Darbe irgi reikia tiek ilgalaikių, tiek trumpalaikių laimės potyrių. Mėgstamą darbą dirbantis žmogus jaučiasi laimingesnis ir „užkrečia“ savo laime kitus. Laimingesni žmonės pasižymi aukštesniu darbo našumu, dažniau būna kūrybingi, labiau linkę negailėti energijos ir laiko, padeda kurti optimistinę darbo nuotaiką ir palankų mikroklimatą, rečiau daro pravaikštas, turi mažiau žalingų įpročių, rečiau serga, už organizacijos ribų elgiasi kaip jos „ambasadoriai“, skleidžiantys pozityvias žinias ir stiprinantys gerą įvaizdį.
Daugelio žmonių patirtis rodo, kad net didžiausi pinigai, jei jie uždirbami nemėgstamame darbe, nei sėkmės, nei laimės pojūčio neatneša. Maža to, toks žmogus dažniausiai jaučiasi neįvertintas ir jam vis atrodo, kad už jo „auką“ per mažai atlyginama.
Nors skųstis ir būti nepatenkintiems yra lengviau, jūs neprivalote kentėti. Žemiau pateikiamos kelios „išgyvenimo strategijos“, ką daryti, jei darbas ima darytis nemielas.
Prasminga ir patinkanti veikla. Prasmė nėra kažkas, kas nuleidžiama iš viršaus. Jeigu jūsų kasdienės funkcijos atrodo rutininės ir neprasmingos, pagalvokite, ką papildomai galėtumėt daryti, ir imkitės iniciatyvos. Pasisiūlykite dalyvauti projekte ar junkitės į iniciatyvinę grupę. Jei atrodo, kad darbų turite tiek daug, kad nieko naujo negalite imtis, pagalvokite, ką iš esamų funkcijų galėtumėt perduoti kitiems. Pernelyg dažnai dideliu užimtumu besiskundžiantys darbuotojai kenčia ne nuo didelio darbo krūvio, o dėl neorganizuotumo ar nenoro deleguoti. Galbūt tai, kas jums tapo rutina, kitam būtų tobulėjimo galimybė?
Priimami pagyrimai. Priimti pagyrimą reikia mokėti lygiai taip pat, kaip ir jį išsakyti. Jei jus giria, priimkite tai kaip jūsų pasiekimų pripažinimo ir dėkingumo faktą. Nereikia kuklintis („Čia man tik šiaip pasisekė“), bet nepulkite vadovo remti prie sienos, kada jau bus pakelta alga.
Pagyrimai sau. Jei pagyrimai jūsų darbovietėje yra valiuta, kurios už darbą negaunate, nepamirškite pagirti pats savęs. Galbūt jūsų vadovas per savo gyvenimą vieną kartą yra pasakęs „Gerai padirbėta“, tai nutiko prieš jums baigiant mokyklą ir ši istorija iki šiol pasakojama per įmonės vakarėlius, tai dar nereiškia, kad jūs nepadarėte gero darbo. Pasiimkite lapą popieriaus ir surašykite visus savo pasiekimus per kelis paskutinius metus. Tiek asmeninius, tiek profesinius. Paprašykite atsiliepimų iš kolegų ir klientų (LinkedIn’e dabar tai lengva). Išsaugokite šiuos užrašus ir karts nuo karto pavartykite, ypač kai ima atrodyti, kad jūsų niekas nevertina. Atlyginkite sau už gerą darbą gerais pietumis, kavos pertraukėle ar daiktu, kurį seniai norėjote nusipirkti.
Sveikas požiūris į kritiką. Priimkite kritiką tiek, kiek ji verta. Jei kažkas sako, kad esate blogas, tai nereiškia, kad toks esate. Tai tik reiškia, kad kažkas jūsų nemėgsta. Jei jus kažkas kritikuoja, paprašykite patikslinti – ką padarėte ne taip. Atsižvelkite į išsakytas pastabas, jei jos pagrįstos ir iš tiesų kažką galite pakeisti. Nežinau nė vieno žmogaus, kuriam patiktų girdėti kritiką savo adresu. Priimkite kritiką kaip vaistus – ne itin malonu juos gerti, bet kartais neišvengiama, jei norime gero rezultato.
Geri santykiai su kolegomis. Darbe mezgasi romanai, gimsta karščiausios draugystės ir aršiausi konfliktai. Nenuostabu, kad savijautą darbe labai lemia santykiai su kolegomis. Būna atvejų, kai prieš blogą vadovą kolektyvas susivienija kaip kumštis, bet jei atmosferą nuodija bendradarbių konfliktai ir intrigos, nepadės nė puikiausi santykiai su tiesioginiu vadovu. Bendri pietūs, kolektyvo šventės ir kasdieniai kavagėriai – tai ritualai, kurie padeda palaikyti kolegiškus santykius. Neužsidarykite siaurame artimiausių kolegų ratelyje. Jei dirbate didesnėje organizacijoje, naudokitės progomis plėsti pažinčių ratą, junkitės į tarpfunkcines darbo grupes ar dalyvaukite bendruose renginiuose. Pasisiūlykite padėti naujokui. Nevenkite progų pagirti ir viešai pristatyti savo kolegų idėjų ir pasiekimų, siekite bendradarbiavimo, o ne konfliktų – jausdami jūsų nuostatą, kiti žmonės palankiau vertins jus.
Atsarginis planas. Kai darbe ir asmeniniame gyvenime užeina juodasis periodas, geriausia paguoda – supratimas, kad bet kada galima viską mesti. Netiesa, kad negalite. Paskola, vaikų mokslai, statuso išlaikymas – tai pretekstai, kurie sulaiko žmones. Bet jei gerai pagalvosite ir labai nuoširdžiai sau atsakysite, pamatysite, kad rutinoje sulaiko tik įpročiai ir įvairios baimės. Pasaulis nesugrius ir net nemirktels, jei viso to atsisakysite ir imsitės visiškai kitos veiklos. Kad ir imsitės vienkiemyje auginti kopūstus ar čigoniškai klajoti po pasaulį. Vadinkime tai didžiuoju atsarginiu planu. O mažasis atsarginis planas – tai konkretesnės ir realistiškesnės idėjos, koks turėtų būti kitas karjeros žingsnis – galbūt tiesiog darbo pakeitimas, persikvalifikavimas ar naujo verslo pradžia.
Airida Zavadskė, Addelse įkūrėja ir vadovaujanti konsultantė
