Kūrybiška aplinka ir kūrybiški darbuotojai organizacijoms atneša neabejotiną naudą: didesnis darbuotojų įsitraukimas, komandinis darbas, džiugi atmosfera, puikus darbdavio įvaizdis, naujos idėjos ir sprendimai, padedantys organizacijai būti tarp savo srities lyderių.
Kūrybiškumas – nors ir nemažai tyrinėtas, tačiau vis dar gana nepažintas, sudėtingas reiškinys. Dar iki šiol yra nemažai mokslininkų neatsakytų klausimų apie kūrybiškumą: Kokia jo kilmė – ar tai intelekto dalis, o gal tai – atskiras nesusijęs komponentas? Ar įmanoma kūrybiškumą objektyviai pamatuoti? Ar kūrybiškumas būdingas tik žmogui, o gal ir dirbtinis intelektas gali būti kūrybiškas?
Šiais laikais vis dažniau į kūrybiškumą žvelgiame ne tik kaip į „kažką meniško”, bet ir kaip į organizacijos vertybę ar itin vertinamą darbuotojų elgesį. Kūrybiška aplinka ir kūrybiški darbuotojai organizacijoms atneša neabejotiną naudą: didesnis darbuotojų įsitraukimas ir komandinis darbas, džiugi atmosfera ir gerai praleistas laikas, puikus darbdavio įvaizdis, naujos idėjos ir sprendimai, dažnai padedantys organizacijai būti tarp savo srities lyderių.
Štai keletas patarimų, kaip skatinti kūrybiškumą darbe:
1. Yra žinoma, jog žmogus būna kur kas kūrybiškesnis, kai žino, kad jo veikla nėra vertinama ir nebus kritikuojama. Taigi, sukurkite aplinką, kurioje suklydus ar išsakius keistas, neįprastas idėjas, žmogus nebus baudžiamas ar išjuokiamas. Parodykite, kad visos idėjos yra laukiamos bei nevenkite jų paprašyti.
2. M. Csikszentmihalyi teigimu, kūrybiškumas priklauso ir nuo individualių asmens savybių, tokių kaip atvirumas patirčiai, maištingumas, introversija, motyvacija kurti. Skatinkite šias savybes savo komandoje ir ieškokite jų kandidatuose!
3. Viena iš teorijų, kas yra kūrybiškumas – tai netikėtų ryšių kūrimas tarp skirtingų komponentų ir žinių. Taigi, nuolat mokykitės naujų dalykų, nesusijusių su jūsų veiklos sritimi. Atidžiai stebėkite jus supančią aplinką. Įkvėpimas ir idėjos atkeliauja iš netikėčiausių vietų.
4. Ar sukurtas produktas yra kūrybiškas, priklauso nuo to, kokiame laiko ir vietos kontekste jis pateikiamas: objektas bus kūrybiškas, kai aplinkiniams jis atrodys netikėtas, galbūt net smerktinas, tačiau tas pats objektas bus nekūrybiškas, jei aplinkiniams atrodys įprastas. Tad jei išgirdus idėją, pagalvosite „nesąmonė“, gal vertėtų ją paanalizuoti giliau?
5. Neribokite savęs ir savo kolegų sakydami „šioje srityje nėra vietos kūrybiškumui“. Taip, griežtai įstatymuose reglamentuotoje veikloje kūrybiškumas bus kur kas subtilesnis, bet vis tiek bus, nei reklamoje ar tapyboje. Padiskutuokite su savo komanda, kaip atrodo kūrybiškumas jūsų darbe.
6. Kartais kūrybiškumas yra lyg mygtukas, kurį tiesiog reikia įjungti. Paskirkite tam konkretų laiką arba sukurkite su komanda tradiciją, kartą per mėnesį pabėgti iš įprastos darbo aplinkos ir susitelkti ties kūrybiškų sprendimų paieška.
7. Jei norite skatinti tam tikrą elgesį žmoguje, jį pagirkite! Padėkokite kitiems už kūrybiškumą, naujas idėjas ar tiesiog gebėjimą į dalykus pažvelgti kitaip.
Pirmieji žmonės, norėję paaiškinti kūrybiškumo kilmę, jį siejo su antgamtišku įsikišimu: žmogus, pasak jų, buvo tuščias indas, kurį dieviška galia pripildydavo įkvėpimu, vėliau įgaunančiu neįprastas formas. Dabar, nelaukdami dieviškų galių įsikišimo, galime patys sukurti aplinką, skatinančią darbuotojų kūrybiškumą!
Straipsnio autorė:
Addelse konsultantė Edita Stončiūtė