Istorija apie tai, kaip administratorės lietuvių kalbos žinios nulėmė jos likimą organizacioje.
Istorija apie tai, kaip administratorės lietuvių kalbos žinios nulėmė jos likimą organizacioje.
Šiauliuose vadovas turėjo puikią administratorę. Ji gebėjo atlikti daug darbų vienu metu, susidėlioti prioritetus, sklandžai suplanuoti vadovo dienotvarkę. Vienas kitą suprasdavo iš pusės žodžio ir už visą komunikaciją su darbuotojais, partneriais bei klientais buvo atsakinga ji. Atėjo laikas, kai ši puiki darbuotoja buvo “sumedžiota” kitos įmonės. Buvusi darbovietė gražiai ją išlydėjo ir palinkėjo sėkmės.
Vadovas užsakė naują atranką: – Man reikia tokios pat, kaip buvusi administratorė!
Naujai atrinkta mergina savo savybėmis buvo stebėtinai panaši į ankstesniąją. Vadovas džiaugėsi, kad per trumpą laiką pavyko rasti gerą pamainą.
– Nepakeičiamų nėra, tai dar kartą pasitvirtino!- tarė jis atranką vykdžiusiai specialistei ir padėkojo už puikų darbą.
Praėjus savaitei, jam paskambino vienas geras bičiulis, kitos įmonės direktorius, kuris paklausė, kas gi jam darosi, nes kas antras laiškas yra pilnas rašybos ir skyrybos klaidų.
Peržiūrėjus laiškus, kuriuos jo vardu partneriams, svarbiems klientams ir tiekėjams siuntė nauja administratorė, jam pasišiaušė plaukai!
Supratęs, kad visgi taisyklinga administratorės lietuvių kalba jam yra labai svarbus kriterijus, vadovas užsakė naują atranką, kurios metu kandidatai turėjo atlikti įgūdžių ir lietuvių kalbos gramatikos testus. Taip vadovas buvo užtikrintas, kad naujai ateisianti administratorė tikrai turės reikiamus įgūdžius šiai pozicijai, o laiškai pasieks žmones be tunto rašybos klaidų.
