Hogan Personality Inventory (HPI) yra psichologinis vertinimo įrankis, skirtas įvertinti asmenybės bruožus, susijusius su darbo rezultatais. Šį inventorių sukūrė Robertas Hoganas ir jo kolegos 1980-aisiais, remdamiesi penkių faktorių asmenybės modeliu, dažnai vadinamu „Didžiuoju penketu“. Nors HPI yra suformuotas remiantis penkių faktorių asmenybės modeliu, tačiau jis taip pat apima daugybę papildomų subkategorijų, kurios padeda detaliau įvertinti asmenybę. Šis įrankis suteikia išsamios informacijos apie asmenybės šviesiąją pusę: savybes, kurios palengvina arba trukdo asmens gebėjimui sutarti su kitais ir pasiekti savo profesinius tikslus.
HPI sudaro 7 skalės, viena jų yra Emocinis stabilumas (angl. Adjustment). Ši skalė parodo, ar žmogus yra emociškai stabilus ir ar geba tvarkytis su stresu.
Asmenys, surinkę aukštus balus Emocinio stabilumo skalėje, pasižymi ramumu, nuoseklumu ir stabilumu. Jie atrodo pasitikintys savimi, atsparūs ir optimistiški. Šie asmenys lengvai valdo stresą bei išlaiko emocinę pusiausvyrą net ir sudėtingose situacijose. Jie kontroliuoja savo emocijas ir priima racionalius sprendimus, nesijaudindami dėl smulkmenų.
Šių asmenų optimistiškas požiūris padeda rasti teigiamus aspektus net ir sunkiausiose situacijose. Tačiau atsiribojimas nuo konstruktyvios kritikos ir perdėtas optimizmas gali virsti trūkumais, kadangi dėl šių elgesio tendencijų emociškai stabilūs asmenys gali praleisti vertingas įžvalgas ir galimybes tobulėti.
Jei turite aukštus balus Emocinio stabilumo skalėje, jums gali būti naudingi šie patarimai:
Būkite atviri kritikai
Nors aukšti skalės balai rodo gerą emocinį stabilumą, svarbu išlikti atviriems konstruktyviai kritikai. Tai padės nuolat tobulėti ir augti, neprarandant objektyvumo. Priimdami konstruktyvią kritiką, galite sužinoti apie savo silpnąsias vietas ir jas tobulinti, taip pat atrasti naujų būdų, kaip efektyviau atlikti savo darbą. Tai taip pat padeda išvengti sričių, kuriose galite nepastebėti egzistuojančių problemų.
Stebėkite save
Savirefleksija yra svarbus įrankis, leidžiantis geriau suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Reguliari veiksmų ir sprendimų analizė padės nustatyti, kas veikia gerai, o kas galėtų būti pagerinta. Tai suteiks galimybę nuolat tobulėti ir išvengti sąstingio tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.
Asmenys, surinkę žemus balus Emocinio stabilumo skalėje, dažnai būna jautresni ir linkę į emocinį nestabilumą. Jie atrodo įsitempę, irzlūs ir negatyvūs. Jų nuotaikos gali nuolat svyruoti, o nerimas ir stresas gali neigiamai paveikti jų kasdienį gyvenimą bei darbo efektyvumą. Tokiems asmenims gali būti reikalinga papildoma parama tvarkantis su iššūkiais. Šie asmenys, dėl mažesnio savikontrolės lygio gali elgtis impulsyviai bei priimti sprendimus pakankamai neapmąstę.
Norėdami pagerinti savo santykius tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime, žmonės, turintys žemus balus Emocinio stabilumo skalėje, gali imtis šių veiksmų:
Mokykitės streso valdymo technikų
Praktikuodami gilų kvėpavimą, meditaciją, atsipalaidavimo pratimus ar jogą, galėsite geriau susidoroti su stresu ir emociniais iššūkiais. Šios technikos padės sumažinti nerimą ir įtampą, leis atsipalaiduoti ir susitelkti į darbą, pagerins produktyvumą, sumažins konfliktų skaičių ir padidins bendrą pasitenkinimą darbu.
Kurkite stiprius socialinius ryšius
Turėti palaikančią socialinę aplinką yra svarbu. Bendraudami su artimaisiais, draugais ar kolegomis gausite emocinę paramą ir tai padės jaustis saugiau. Turėdami stiprius socialinius ryšius galite gauti patarimų ir pagalbos, o tai sumažins streso lygį ir pagerins bendrą emocinę savijautą.
Apibendrinimas
Asmenys, surinkę aukštus balus Emocinio stabilumo skalėje, pasižymi ramumu, nuoseklumu, optimizmu ir geru streso valdymu, tačiau gali praleisti vertingas įžvalgas jei nereaguos į kritiką. Žemus balus surinkę asmenys yra jautresni, linkę į emocinį nestabilumą, tačiau gali pagerinti savo santykius ir darbo efektyvumą mokydamiesi streso valdymo technikų bei kurdami stiprius socialinius ryšius.
