Šiomis dienomis vis dažniau susiduriame su asmenybes vertinimu atrankose. Daugumai žinoma, jog tam tikros savybės, kaip ambicingumas, kūrybiškumas, drąsumas, lankstumas, nuolankumas ir pan., yra geresnės savybės nei tingumas, santūrumas, skepticizmas. Tačiau galbūt ne visada visuotinai pripažintos „geros“ savybės yra geros, o „blogos“ yra blogos?

Žinoma, dažnai, kas yra „gerai“, kas yra „blogai“ sprendžiame priklausomai nuo pozicijos, komandos, organizacijos:

Kontekstas ir organizacinė kultūra:

Kiekviena organizacija turi savo unikalų kultūrinį kontekstą ir vertybes. Tai gali reikšti, kad tam tikros savybės gali būti labiau vertinamos vienoje organizacijoje, bet ne tokios svarbios kitose. Pavyzdžiui, ambicingumas ir kūrybiškumas gali būti vertinami startuolių bendruomenėje, tačiau valstybinėje organizacijoje gali būti labiau vertinamas sąžiningumas ir patikimumas.

Pozicija ir pareigos:

Skirtingos darbo pozicijos ir pareigos gali reikalauti skirtingų savybių. Pavyzdžiui, vadybininkui gali būti svarbu komunikabilumas ir organizuotumas, o programuotojui – kruopštumas.

Komanda ir įvairiapusiškumas:

Sėkminga komanda dažnai susideda iš skirtingų asmenybių ir savybių. Įvairių savybių ir požiūrių turintys žmonės gali papildyti vienas kitą ir prisidėti prie bendro tikslo pasiekimo. Todėl svarbu vertinti ne tik tai, kas yra laikoma „geru“ ar „blogu“, bet ir kaip šios savybės gali prisidėti prie įvairiapusiškos ir sėkmingos komandos formavimo.

Savybių vertinimas taip pat gali keistis pagal asmenybės gyvenimo patirtį ir gebėjimą mokytis bei tobulėti. Tai, kas gali būti laikoma „bloga“ savybe šiandien, gali tapti svarbiu mokymosi momentu ir augimo galimybe ateityje.

Norime įkvėpti būti atviriems atrankose arba esamoje darbovietėje, nes tai, ką dažnai laikome savo „blogomis“ savybėmis, gali iš tiesų būti ypatingai pravartu tam tikroms pozicijoms ar organizacijoms. O galbūt ta savybė, kurią norima suvaidint, nėra tokia tinkama, bet iš šono skamba puikiai.

Puikūs pavyzdžiai gali būti:

• Atsargūs žmonės atrodo visuomet puikiai valdo situaciją ir riziką, tačiau jie gali taip pat ypatingai vengti rizikos ir taip nustoti siekti naujų idėjų ir pokyčių.
• Kruopštumas gali lemti aukštos kokybės darbą, tačiau šios savybės perteklius gali virsti atidėliojimu ir įkyriu perfekcionizmu.
• Ryžtingumas taip pat gali turėti ir neigiamų pusių, kadangi dėl šios savybės žmonės linkę pervertinti savo galimybes ar neapgalvotai rizikuoti.
• Drąsūs ir pasitikintys savimi darbuotojai gali nevengti imtis rizikingų sprendimų ir prisiimti atsakomybę. Tačiau, jei ši drąsa ir pasitikėjimas savimi tampa per dideli, individai gali prarasti objektyvų mąstymą ir per daug pasitikėti savo sprendimais, kas galiausiai gali virsti arogancija, atitolinančia nuo kolektyvo ir darbo rezultatų.
• Itin ramaus, švelnaus būdo vadovas gali būti labai efektyvus krizės valdymo arba stresinėse situacijose. Tačiau, jei šis požiūris tampa pernelyg dominuojantis, vadovo „švelnumas“ gali būti suvokiamas kaip nuobodus ir trukdantis inovacijoms ar darbo vietos energijos skatinimui.
• Perfekcionistai žavi dėl pasiekiamo maksimalaus darbo rezultato ir užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo, tokie žmonės – svajonių vadovai, tačiau jie taip pat gali būti linkę dirbti viršvalandžius, patirti nemigą, nerimą, perdegimą dėl nuolatinės kritikos sau. Tokie žmonės dažniausiai žaibiška reakcija bei vengia priimti riziką. Ši savybė gali riboti saviraišką, kūrybiškumą, klaidos tokius žmones ne skatina, o demotyvuoja.
• Tingumas darbe taip pat gali būti naudingas, kadangi jis padeda išvengti nuovargio, perdegimo ir gelbėja kuriant darbo ir poilsio balansą, ko rezultate pagerėja darbo efektyvumas ir bendra darbuotojo gerovė.
• Pareigingas darbuotojas gali atrodyti labai atkaklus ir gali dažnai norėti įrodyti savo lojalumą valdantiesiems. Tačiau, jei šis troškimas tampa viršesnis už sveiką darbo vietos santykių ir savęs pripažinimo pusiausvyrą, tai gali lemti per didelį nuolankumą, savarankiškos nuomonės praradimą ir potencialą prisidėti prie organizacijos vystymosi.
• Jaudrumas gali paskatinti kūrybiškumą ir bendrą dvasią kolektyve, skatinančia kitiems siekti aukštų tikslų. Tačiau, jei jaudrumas tampa pernelyg dominuojančia asmenybės savybe, tai gali sukelti įspūdį, kad asmuo yra nepastovus ir nenuspėjamas, o tai gali kelti abejonių dėl patikimumo ir saugumo.
• Kūrybiškumu ir vaizduote pasižymintis žmogus gali būti labai vertingas siekiant inovacijų, tačiau šis asmuo gali pastoviai siekti pokyčių, net kai situacija ir yra tinkama, taip pat paklūsti kvailoms idėjomis.

Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad labai sunku pakeisti pagrindinius savo asmenybės aspektus sulaukus 30-ies metų. Tačiau sąmoningai žvelgdami į situaciją, tinkamai nusistatydami tikslus ir atkakliai jų siekdami galite sutramdyti savo tamsiąją pusę kritinėse situacijose, sąmoningai  pastebėdami ir keisdami savo elgesį. Taigi kiekviena „bloga“ savybė turi savo šviesiąją pusę, o kiekviena „gera“ – tamsiąją, tad svarbiausia yra ne pašalinti savo asmenybės silpnybes, o jas valdyti ir optimizuoti.