Kai kalbame apie strateginį mąstymą, pirmiausia galvoje iškyla solidžios posėdžių salės, komplikuoto verslo plano ir įvairiausų grafikų įvaizdžiai. Strateginis mąstymas yra tai, kuo užsiima aukščiausio lygio vadovai, mokslininkai, vizionieriai, kitaip sakant – nedaugelis pašvęstųjų, o visiems kitiems tai nėra prieinama ir net ir nereikalinga.
Kai kalbame apie strateginį mąstymą, pirmiausia galvoje iškyla solidžios posėdžių salės, komplikuoto verslo plano ir įvairiausų grafikų įvaizdžiai. Strateginis mąstymas yra tai, kuo užsiima aukščiausio lygio vadovai, mokslininkai, vizionieriai, kitaip sakant – nedaugelis pašvęstųjų, o visiems kitiems tai nėra prieinama ir net ir nereikalinga.
Pradėjus gilintis, kas vis dėlto psichologijos požiūriu yra strateginis mąstymas, paaiškėja, kad tai yra tam tikras mąstymo būdas, pasižymintis konkrečiomis charakteristikomis:
– Jis yra sistemiškas – tai yra kiekvienas faktas ir reiškinys vertinamas ne atskirai, o kaip sistemos dalys. Pavyzdžiui, insekticidų naudojimas derliui apsaugoti atrodo tinkamas sprendimas trumpalaikėje perspektyvoje, tačiau analizuojant ekosistemą sisteminiu požiūriu, gali paaiškėti, kad vienos rūšies vabalų sunaikinimas gali lemti vienos paukščių rūšies nykimą, o tai savo ruožtu – kitos rūšies vabalų įsigalėjimą, ir derlius bus dar labiau pažeidžiamas.
– Tikslingas – strategiškai mąstant siekiama išspręsti tam tikrą problemą, tam sutelkiamas dėmesys ir atsispiriama trikdžiams.
– Kūrybiškas – strategiškai mąstant ieškoma naujų problemos sprendimų būdų. Kūrybiškumo aspektas ypatingai svarbus norint išspręsti užduotis, kurios neturi vieno teisingo atsakymo. Pavyzdžiui, kūrybiško mąstymo reikia norint pastebėti verslo galimybes ar ieškant išeičių iš sudėtingų situacijų.
– Apimantis visą laiko juostą – praeities faktus, dabartinę situciją ir ateitį. Strateginis mąstymas atsiremia į situaciją, kokia yra dabar, žvelgia pirmyn – kokia pageidaujama ateitis, ir tada ieško kelių tai ateičiai pasiekti.
– Keliantis ir tikrinantis hipotezes. Hipotezės keliamos remiantis klausimu „O kas, jeigu…?“, o tikrinamos – surenkant duomenis ir padarant išvadą „Jei A – tai bus C“. Skamba sudėtingai? Mes visi tokius sprendimus darome kiekvieną dieną. „Jeigu pasiūlyme pateiksime per didelę kainą, klientas pasirinks pigesnį tiekėją“. „Jeigu praleisi anglų kalbos užsiėmimą, atsiliksi nuo grupės“.
Strateginis mąstymas savo esme derina du prieštaringus elementus – kūrybiškumą ir kritiškumą. Kūrybiškumo reikia norint kelti klausimus ir pasiūlymus – „O kas, jeigu…?“, o kritiškumo reikia norint juos įvertinti ir nuspręsti, kurią iš idėjų verta realizuoti. Šie mąstymo elementai dažniausiai eina vienas po kito – kūrybišką idėjų generavimą (prisiminkime minčių lietaus metodą) pakeičia kritinis jų įvertinimas ir ciklas gali kartotis keletą kartų.
Mes visi dažniau ar rečiau mąstom strategiškai. Kai sprendžiame, kur ir kokį būstą pirkti, į kokią mokyklą leisti savo vaikus, ar priimti naują darbo pasiūlymą – visa tai susiję su asmeniniais strateginiais sprendimais. Norėtųsi, kad strateginį mąstymą žmonės pasitelktų dažniau – pavyzdžiui, kad ir spręsdami už kurį kandidatą balsuoti rinkimuose.
Iš esmės, strateginis mąstymas, kaip mąstymo būdas, reikalingas visiems žmonėms, siekiantiems asmeninio efektyvumo. Būtent strateginis mąstymas įgalina žmones matyti ilgalaikę perspektyvą, įvertinti bendrą vaizdą, išanalizuoti ir susisteminti duomenis ir kitų pateiktas idėjas bei racionaliai, pasitelkus kūrybiškumą ir intuiciją, priimti sprendimus.
